Norint paremti kultūrą, nereikia būti milijonieriumi. Labiausiai reikia supratimo ir noro. Šiandien, kai žavimės Mūzos Rubackytės skambinimu ar Eglės Špokaitės šokiu, pagalvokime: kuo užaugę grožėsis mūsų vaikai? Ar dar iškils Lietuvoje tokio lygio žvaigždžių? Jeigu menininkų rengimo sistema žlugs, ją sukurti iš naujo reikės milžiniškų pastangų, investicijų ir laiko. Kviečiu visus pagalvoti apie Lietuvos kultūros rytojų ir prisidėti prie mūsų veiklos. 
 

Su nuoširdžiausiais linkėjimais 
SAULIUS  KAROSAS
 



Saulius Karosas su jaunaisiais menininkais:
pianistu Edvinu Minkštimu (kairėje) ir klarnetininku Ąžuolu Paulausku



Fondo steigėjas – Saulius Karosas
 

Fondo valdyba

Valdybos pirmininkė – Birutė Karosienė

Nariai – Ramunė Kryžauskienė, Birutė Leišienė, Valdas Tamulionis

 

Fondo administracija

Direktorė – Birutė Karosienė

Direktorės pavaduotoja – Ramunė Kryžauskienė

Atsakingoji sekretorė – Birutė Leišienė

Finansininkė – Renata Stasiulevičiūtė
 

Fondo įkūrimas ir veiklos programa

 

Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas buvo įkurtas 1998 m. kovo mėnesį. Nuo pat veiklos pradžios fondui vadovauja – yra jo valdybos pirmininkė ir direktorė – ilgametė Kauno J. Naujalio ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos fortepijono pedagogė Birutė Karosienė. Per keturiasdešimt darbo metų ji išgyveno ne vieną apmaudo valandą, matydama, kai gabūs, bet neturintys sąlygų mokytis muzikos vaikai pasitraukia iš prestižinių meno mokyklų, o lieka ne tokie talentingi, tačiau pasiturinčių tėvų vaikai. „Kuriant Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondą ir sprendžiant, ką fondas galėtų remti, mudviejų su sūnumi nuomonės sutapo: abu sutarėme padėti tiems, kam Lietuvoje sunkiausia – jauniems, pradedantiems meninę veiklą muzikams ir neįgaliems žmonėms“, – pasakoja B. Karosienė.

             Siekiant šių tikslų sukurta prioritetinė veiklos programa:

·         Remti jaunus ir vyresnės kartos menininkus, meno kolektyvus, meno švietimo darbuotojus ir kitus šios srities atstovus, vykstančius į respublikinius, tarptautinius konkursus, meistriškumo kursus, seminarus bei mokslines konferencijas.

·       Globoti įvairius kultūrinius projektus, konkursus.

·       Remti istorijos, kultūros vertybių, paveldo įamžinimo bei restauravimo darbus.

·       Skirti paramą mokslo, kultūros, švietimo, religinių bendruomenių veiklos, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos plėtojimo programoms.

·         Teikti labdarą invalidams, ligoniams, našlaičiams, daugiavaikėms šeimoms bei pensininkams.

Peržengęs dešimties metų jubiliejaus slenkstį, Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas gali pasidžiaugti nuveiktų darbų gausa ir įvairove. Pagrindine savo veiklos kryptimi laikydamas paramą jauniems menininkams, fondas per šį laikotarpį suteikė finansinę pagalbą ir paskatino naujiems kūrybiniams planams per tūkstantį jaunųjų talentų.

Fondo veikla kasmet plėtėsi, augo jos finansiniai rodikliai. Fondo valdyba nemažą dalį disponuojamų lėšų skiria įvairioms kūrybinėms įstaigoms ir jų projektams paremti. Daugiausiai lėšų buvo skirta šioms kūrybinėms sąjungoms ir meno mokykloms: Lietuvos muzikų, Lietuvos kompozitorių  sąjungoms, Lietuvos muzikos ir teatro akademijai, Nacionalinei M. K. Čiurlionio menų mokyklai, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijai, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetei muzikos mokyklai ir kt.

Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas pirmiausiai pagal galimybes stengiasi globoti jaunus talentingus muzikus. Skirdamas paramą, fondas suteikė progą jauniems atlikėjams dalyvauti tarptautiniuose konkursuose bei meistriškumo kursuose. Įvairių tarptautinių konkursų laureatais bei diplomantais tapo fondo paremti atlikėjai: Edvinas Minkštimas, Sonata Alšauskaitė, Vilma  Pečiukonytė, Aušra Bernatavičiūtė, Kęstutis Pavalkis, Vaiva Mažylytė, Ekvilija Slivinskaitė, Radvilė Morkūnaitė, Anastasija Govorova (fortepijonas), Edvardas Armonas, Glebas Pyšniak (violončelė), Natalija  Polukord, Dalia Kuznecovaitė, Julija Okruško, Jurgis Juozapaitis (smuikas), Onutė Jonaitytė, (fleita), Ąžuolas Paulauskas (klarnetas), Joana Daunytė (arfa), Nomeda Kazlauskaitė, Julija Stupnianek, Jekaterina Tretjakova, Liudas Mikalauskas, Lauryna Bendžiūnaitė (vokalas), Vilma Rindzevičiūtė ir Irina Venckus, Giedrė ir Rimvydas Kisevičiai (fortepijoninis duetas) ir daugelis kitų.

Skatindamas jaunųjų menininkų profesinę pažangą, fondas remia įvairias tobulėjimo programas. Viena svarbiausių iš šios srities – parama konkursų bei meistriškumo kursų organizavimui. Nuo pat pradžių buvo remiamas tarptautinis fortepijoninių duetų konkursas: vienai jo laureatų porai skiriama speciali fondo įsteigta Liudos Grybauskienės premija. Fondas globoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rengiamus studentų kamerinių ansamblių konkursą, festivalį „Jazz improvizacija“.

Vykdydamas edukacinę programą, fondas surengė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniams Paryžiuje gyvenančios lietuvių pianistės, profesorės Mūzos Rubackytės interpretacinio meistriškumo kursų ciklą. Jaunieji pianistai gilinosi į Roberto Schumanno, Fryderyko Chopino, Ferenzo Liszto, Claude‘o Debussy, Maurice‘o Ravelio ir jo amžininkų fortepijoninės muzikos atlikimo problemas.

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniams fondas padėjo nusipirkti naujų muzikos instrumentų – du smuikus, arfą ir dvi violončeles.      

Sėkmingai plėtojamas tęstinis Sauliaus Karoso fondo ir Lietuvos kompozitorių sąjungos projektas, skatinantis kurti naujus lietuviškos muzikos kūrinius. Surengti  konkursai suteikė muzikams kūrybinės energijos.           

Su fondo parama daugelis menininkų išleido kompaktines plokšteles, mokslines monografijas, koncertų afišas, plakatus. Paremti Vilniaus kvarteto koncertų vaizdo įrašai, dainininkės Reginos Tumalevičiūtės, Vincento Kuprio retrospektyvinių įrašų leidyba. Paremti Didieji muzikų paradai, festivaliai – Thomo Manno Nidoje, perkusijos Ukmergėje, Utenos senosios muzikos „Donum musicae“, projektas „Baroko kelias“ Lietuvoje ir kiti tęstiniai renginiai.

Nemaža fondo disponuojamų lėšų dalis buvo skiriama labdarai, sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms bei paramai medicinai. Ne kartą buvo suteikta galimybė neįgaliems vaikams nuvykti prie jūros pailsėti, skirta lėšų sunkių ligonių slaugai, neįgaliųjų šeimos narių gydymo išlaidoms padengti. Fondo labdaros daugelį kartų sulaukė Kaltinėnų senelių globos namai, Palaimintojo Jurgio Matulaičio socialinis, Vilniaus neįgaliųjų žmonių užimtumo, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo, Jaunimo psichologinės paramos ir kiti centrai, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, Vilniaus invalidų sporto klubas „Vilnis“ ir pan.                                

Fondui parėmus Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos įsigijo medicininės aparatūros, kompiuterinės technikos, medicininės literatūros; Marijampolės ligoninei buvo nupirkta diagnostinė aparatūra ir kt. Nemažas dėmesys skiriamas Vilniaus širdies chirurgijos paramos fondui, kasmet paremiamos VU Medicinos fakulteto studentų mokslinės draugijos konferencijos, medikų stažuotės, dalyvavimas tarptautiniuose medikų simpoziumuose.